Podagros priepuolis dažnai prasideda labai netikėtai. Sąnarys gali parausti, patinti, tapti karštas ir toks skausmingas, kad nemalonus būna net lengvas prisilietimas. Dažniausiai nukenčia didžiojo kojos piršto sąnarys, tačiau podagra gali pažeisti ir čiurnas, kelius, riešus ar kitus sąnarius.
Internete galima rasti daugybę naminių receptų – nuo kepimo sodos ir obuolių acto iki citrinų vandens, ciberžolės ar ananasų. Kai kurie iš šių produktų gali būti įprastos sveikos mitybos dalis, tačiau podagros priepuolio jie neišgydo, o kai kurie siūlomi būdai gali būti net netinkami.
Svarbiausia suprasti, kas iš tiesų vyksta organizme ir ką galima padaryti saugiai.
Kas iš tikrųjų sukelia podagrą?
Podagra atsiranda tada, kai kraujyje ilgą laiką būna per daug šlapimo rūgšties. Ji susidaro organizmui skaidant purinus – medžiagas, natūraliai esančias tiek mūsų kūne, tiek įvairiame maiste.
Svarbi pataisa: podagrą sukelia ne „maisto produktuose esanti šlapimo rūgštis“. Maiste yra purinų, iš kurių organizme susidaro šlapimo rūgštis.
Kai jos koncentracija tampa per didelė, gali susidaryti smulkūs uratų kristalai. Jie nusėda sąnariuose ir sukelia stiprų uždegimą, patinimą bei skausmą.
Didelę reikšmę turi ne tik mityba. Šlapimo rūgšties kiekį veikia genetika, inkstų veikla, kūno svoris, vartojami vaistai, alkoholis ir kitos sveikatos būklės.
Todėl žmogus gali maitintis gana tvarkingai ir vis tiek sirgti podagra.
Ką daryti prasidėjus priepuoliui?
Kai sąnarys stipriai skauda ir tinsta, pirmiausia jį reikėtų tausoti. Skaudamą galūnę galima pakelti aukščiau, o šaltas kompresas, laikomas per audinį trumpais intervalais, kai kuriems žmonėms sumažina skausmą ir patinimą.
Svarbu gerti pakankamai vandens, ypač jei nėra gydytojo nustatyto skysčių ribojimo dėl širdies ar inkstų ligų.
Jeigu žmogui podagra jau diagnozuota ir gydytojas yra paskyręs vaistus priepuoliui, juos reikėtų vartoti pagal suderintą planą. Podagros gydymui gali būti naudojami priešuždegiminiai vaistai, kolchicinas ar kiti preparatai, tačiau tinkamas variantas priklauso nuo konkretaus žmogaus sveikatos būklės.
Pirmą kartą atsiradus labai stipriam, paraudusiam ir patinusiam sąnariui, diagnozės geriau nenustatinėti pačiam – panašiai gali pasireikšti ir sąnario infekcija, kuriai reikia skubaus gydymo.
Ar kepimo soda tikrai „išvaro šlapimo rūgštį“?
Vienas dažniausiai platinamų receptų siūlo kasdien išgerti arbatinį šaukštelį kepimo sodos, ištirpintos stiklinėje vandens.
Tokio metodo savarankiškai taikyti nereikėtų.
Kepimo soda yra natrio bikarbonatas, todėl kartu gaunama nemažai natrio. Didesnis jo kiekis gali būti ypač nepageidautinas žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, širdies ar inkstų problemų.
Per didelis bikarbonato kiekis taip pat gali sutrikdyti organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.
Todėl kepimo soda nėra saugus universalus podagros gydymas ir nėra gera mintis ją gerti kasdien vien dėl šlapimo rūgšties.
Citrinų vanduo – galima gerti, bet stebuklo nebus
Šiltas vanduo su citrina gali būti malonus būdas išgerti daugiau skysčių. Citrinoje yra vitamino C, o pakankama hidratacija apskritai svarbi organizmui.
Tačiau citrinų vanduo neištirpdo uratų kristalų per vieną rytą ir negali sustabdyti aktyvaus podagros priepuolio.
Jeigu mėgstate citriną – gerkite. Tiesiog vertinkite ją kaip gėrimą, o ne kaip vaistą.
Taip pat verta prisiminti, kad dažnas labai rūgščių gėrimų vartojimas gali veikti dantų emalį, todėl po jų pravartu praskalauti burną paprastu vandeniu.
Obuolių sidro actas šlapimo rūgšties „neišvalo“
Kitas populiarus patarimas – prieš valgį išgerti vandens su obuolių sidro actu. Dažnai teigiama, kad obuolių rūgštis neva padeda pašalinti šlapimo rūgštį.
Tokio poveikio nereikėtų laikyti patikimai įrodytu podagros gydymu.
Actas gali dirginti stemplę ir skrandį, ypač jei vartojamas koncentruotas. Reguliarus rūgščių gėrimų vartojimas taip pat gali pažeisti dantų emalį.
Todėl nėra reikalo gerti acto prieš pietus ir vakarienę vien tam, kad „išvalytumėte“ organizmą nuo šlapimo rūgšties.
Ką verta riboti mityboje?
Mityba gali padėti kontroliuoti podagrą, tačiau nereikia sudaryti milžiniško „draudžiamų produktų“ sąrašo.
Didesnį dėmesį verta skirti alkoholio, ypač alaus ir stipriųjų gėrimų, vartojimui. Taip pat naudinga riboti didelius kiekius subproduktų, kai kurių purinų gausių jūros gėrybių ir labai daug raudonos ar perdirbtos mėsos.
Svarbūs ir saldinti gėrimai bei produktai, kuriuose daug pridėtinės fruktozės.
Tai nereiškia, kad reikia bijoti visų purinų turinčių produktų. Pavyzdžiui, daržovėse esantys purinai nėra vertinami taip pat kaip dideli kiekiai subproduktų ar kai kurių mėsos produktų.
Mityba turėtų išlikti įvairi.
Ar galima valgyti vaisius ir daržoves?
Taip. Bendrai sveikoje mityboje turėtų būti daržovių, vaisių, viso grūdo produktų ir kitų skaidulų turinčių produktų.
Vaisių nereikia išbraukti vien dėl natūraliai juose esančių cukrų. Kur kas didesnė problema paprastai yra saldinti gėrimai ir dideli pridėtinio cukraus kiekiai.
Kai kuriems žmonėms naudingi gali būti ir neriebūs pieno produktai.
Svarbiausia – ne vienas „stebuklingas“ produktas, o visa ilgalaikė mityba.
Ciberžolė, ananasai ir linų sėmenys – naudingi produktai, bet ne vaistai nuo podagros
Ciberžolėje esantis kurkuminas tikrai tyrinėjamas dėl priešuždegiminių savybių. Ananasuose yra bromelaino, o linų sėmenys suteikia skaidulų ir alfa-linoleno rūgšties.
Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad šie produktai išgydo podagrą arba pašalina šlapimo rūgštį.
Juos galima įtraukti į subalansuotą mitybą, jei jie jums tinka, bet podagros priepuolio metu vien ananasas ar ciberžolės gėrimas neatstos veiksmingo gydymo.
Lygiai taip pat linų sėmenų aliejus nėra priemonė, kuri tiesiogiai „išvaro“ šlapimo rūgštį iš kraujo.
Ar fizinis aktyvumas padeda?
Ilgalaikėje perspektyvoje reguliarus judėjimas tikrai naudingas, ypač palaikant sveiką kūno svorį ir bendrą širdies bei medžiagų apykaitos sveikatą.
Tačiau ūmaus podagros priepuolio metu labai skaudantį ir ištinusį sąnarį apkrauti intensyviai nėra gera mintis.
Tuo metu geriau leisti uždegimui nurimti. Kai priepuolis praeina, galima palaipsniui grįžti prie įprasto aktyvumo.
Kodėl vien dietos kartais neužtenka?
Kai kuriems žmonėms šlapimo rūgšties koncentracija išlieka per didelė nepaisant mitybos pokyčių. Jei podagros priepuoliai kartojasi, susidaro podagrinių mazgelių, inkstų akmenų ar atsiranda kitų komplikacijų, gydytojas gali skirti ilgalaikius šlapimo rūgštį mažinančius vaistus.
Tokio gydymo tikslas – ne tik palengvinti vieną priepuolį, bet ir sumažinti naujų uratų kristalų kaupimąsi.
Būtent todėl nereikėtų nustoti vartoti paskirto vaisto vien todėl, kad atradote naują „natūralų receptą“.
Didžiausia klaida – laukti, kol skausmas praeis savaime
Vienas podagros priepuolis gali praeiti, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad problema išnyko. Jei šlapimo rūgšties koncentracija išlieka didelė, kristalai gali kauptis toliau ir ateityje sukelti naujus priepuolius.
Todėl svarbu ne tik malšinti skausmą, bet ir išsiaiškinti, ar šlapimo rūgšties kiekį reikia kontroliuoti ilgalaikėje perspektyvoje.
Kepimo soda, actas ar citrinų vanduo gali atrodyti paprasčiau nei gydytojo konsultacija, tačiau podagra nėra liga, kurią verta gydyti vien internetiniais receptais.
Geriausias rezultatas paprastai pasiekiamas derinant tinkamą mitybą, pakankamą skysčių vartojimą, sveiką kūno svorį ir, kai reikia, gydytojo paskirtą gydymą.