Česnakas nuo seno naudojamas ne tik virtuvėje. Jo stiprus aromatas, aštrus skonis ir augaliniai junginiai lėmė, kad įvairiose kultūrose jam buvo priskiriama daugybė sveikatai naudingų savybių. Internete galima rasti dar drąsesnių teiginių – esą žalias česnakas apsaugo nuo infarkto, gydo aukštą kraujospūdį, „valo toksinus“, tirpdo riebalus ir net padeda organizmui atsistatyti po chemoterapijos.
Tokių pažadų nereikėtų priimti pažodžiui. Česnakas tikrai yra vertingas maisto produktas ir jo sudėtyje esantys sieros junginiai domina mokslininkus, tačiau jis nėra vaistas nuo visų ligų ir negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo.
Vis dėlto viena detalė išties įdomi: susmulkintas žalias česnakas chemiškai skiriasi nuo ką tik nuluptos nepažeistos skiltelės. Būtent todėl verta žinoti, kaip jį paruošti ir ko realiai iš jo galima tikėtis.
Kodėl susmulkintas česnakas toks ypatingas?
Kai česnako skiltelė sutraiškoma, susmulkinama ar supjaustoma, prasideda cheminė reakcija. Fermentas alinazė veikia česnake esančius junginius ir susidaro alicinas – viena labiausiai tyrinėjamų česnako medžiagų.
Būtent alicinui ir kitiems sieros junginiams priskiriama dalis česnako biologinio aktyvumo. Jie tyrinėjami dėl galimo poveikio kraujagyslėms, oksidaciniams procesams bei mikroorganizmams.
Todėl kulinarijoje galima pritaikyti paprastą būdą: česnaką pirmiausia susmulkinti ir prieš kaitinant trumpai palaikyti. Tam nereikia tiksliai skaičiuoti 15 minučių, tačiau kelios minutės gali leisti susidaryti daugiau šių junginių prieš terminį apdorojimą.
Tai nereiškia, kad keptas ar virtas česnakas tampa „bevertis“. Tiesiog stiprus kaitinimas gali sumažinti kai kurių jautresnių junginių kiekį.
Ar žalias česnakas mažina kraujospūdį?
Česnako papildai ir ekstraktai yra tyrinėjami dėl galimo poveikio kraujospūdžiui. Kai kuriuose tyrimuose pastebimas nedidelis kraujospūdžio sumažėjimas, ypač žmonėms, kurių jis jau yra padidėjęs.
Tačiau tai nėra tas pats, kas teigti, jog kelios žalio česnako skiltelės gali išgydyti hipertenziją.
Aukštas kraujospūdis dažnai nesukelia jokių aiškių simptomų, tačiau ilgainiui didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Jeigu paskirti vaistai, jų nereikėtų nutraukti vien todėl, kad pradėjote valgyti daugiau česnako.
Česnakas gali būti sveikos mitybos dalis, bet ne antihipertenzinių vaistų pakaitalas.
O kaip cholesterolis?
Čia situacija panaši.
Kai kuriuose tyrimuose česnako produktai siejami su nedideliais lipidų rodiklių pokyčiais, tačiau poveikis nėra toks stiprus ar vienodas, kad česnaką būtų galima laikyti cholesterolio gydymo priemone.
Daug svarbiau visas mitybos modelis: daugiau daržovių, ankštinių, viso grūdo produktų, riešutų, tinkamų riebalų ir mažiau labai perdirbto maisto.
Jeigu žmogaus širdies ir kraujagyslių rizika didelė, vien česnako nepakanka.
Ar česnakas apsaugo nuo infarkto?
Teiginys, kad česnakas „užkerta kelią širdies priepuoliui“, yra per stiprus.
Infarkto riziką lemia daugybė veiksnių – kraujospūdis, cholesterolio rodikliai, rūkymas, diabetas, fizinis aktyvumas, amžius, genetika ir kitos aplinkybės.
Vienas produktas negali neutralizuoti visų šių veiksnių.
Reguliarus česnako naudojimas kaip daržovių, ankštinių, žuvies ir kitų sveikų produktų turinčios mitybos dalis gali būti geras pasirinkimas, tačiau tai nėra garantuota apsauga nuo širdies ligų.
Ar česnakas „stiprina imunitetą“?
Česnako sudėtyje yra įvairių bioaktyvių junginių, todėl tiriamas ir jo galimas poveikis imuninei sistemai. Tačiau frazė „stiprina imunitetą“ dažnai naudojama pernelyg laisvai.
Imuninė sistema nėra vienas jungiklis, kurį galima paprasčiausiai „pakelti“ vienu maistu.
Normaliam jos darbui reikia pakankamai baltymų, vitaminų, mineralų, miego, fizinio aktyvumo ir bendros geros sveikatos būklės.
Česnaką verta laikyti viena maistingos mitybos dalimi, o ne apsauga nuo kiekvieno peršalimo ar gripo.
Česnakas nėra organizmo „detoksikacijos“ priemonė
Internete galima rasti receptų, kuriuose česnakas derinamas su svogūnais ar imbieru ir rekomenduojamas „toksinams pašalinti“, net po chemoterapijos.
Tokį patarimą reikėtų vertinti ypač atsargiai.
Žmogaus organizme kenksmingų medžiagų apdorojimu ir šalinimu rūpinasi kepenys, inkstai, plaučiai ir kitos sistemos. Česnakas negali „išplauti“ chemoterapinių vaistų ar panaikinti jų poveikio.
Po onkologinio gydymo mityba gali būti svarbi sveikimo dalis, tačiau konkrečius papildus, žoleles ar didelius jų kiekius verta aptarti su gydymo komanda, nes kai kurie produktai gali sąveikauti su vaistais.
Ar žalias česnakas padeda deginti riebalus?
Tai dar vienas populiarus, tačiau pernelyg supaprastintas teiginys.
Česnakas neturi savybės priversti organizmą reikšmingai deginti riebalus nepriklausomai nuo bendros mitybos. Kūno svorio pokyčius pirmiausia lemia ilgalaikis energijos balansas, fizinis aktyvumas, miegas ir kiti veiksniai.
Jeigu česnakas padeda pagardinti daržoves ar kitus sveikesnius patiekalus ir dėl to žmogui lengviau laikytis subalansuotos mitybos, tai gali būti netiesioginė nauda.
Tačiau „česnakas tirpdo riebalus“ – ne.
Ar česnaką būtina valgyti tuščiu skrandžiu?
Ne.
Nėra pagrindo manyti, kad pilnas skrandis „užblokuoja“ česnako maistinių medžiagų pasisavinimą ir todėl jį būtina valgyti prieš pusryčius.
Kai kuriems žmonėms žalias česnakas tuščiu skrandžiu netgi gali būti nemalonus. Jis gali sukelti deginimą, pykinimą, pilvo diskomfortą ar pabloginti refliukso simptomus.
Jeigu žalio česnako skonis ir stiprumas neerzina, galima jį vartoti su maistu. Tokiu būdu daugeliui žmonių jis toleruojamas geriau.
Česnakas su medumi – skanu, bet ne „gydymo kursas“
Populiarus derinys – 2–3 smulkintos česnako skiltelės su šaukštu medaus.
Jeigu jums toks derinys patinka, jį galima vartoti kaip maistą. Medus sušvelnina česnako aštrumą ir suteikia saldumo.
Tačiau sumaišius šiuos du produktus neatsiranda naujas vaistas, kuris garantuotai mažina svorį, saugo nuo širdies ligų ar „detoksikuoja“ organizmą.
Be to, meduje yra daug cukrų, todėl jo kiekį taip pat verta vertinti kaip bendros mitybos dalį.
Kada su česnaku verta būti atsargesniems?
Didelis kiekis žalio česnako gali dirginti virškinimo traktą, sukelti rėmenį, pilvo skausmą ar dujų kaupimąsi.
Taip pat svarbu žinoti, kad česnako papildai ir labai dideli jo kiekiai gali būti netinkami kai kuriems žmonėms, vartojantiems kraujo krešėjimą veikiančius vaistus. Prieš operaciją ar vartojant receptinius vaistus koncentruotus česnako papildus geriau aptarti su gydytoju ar vaistininku.
Maistiniai kiekiai patiekaluose paprastai yra visai kita situacija nei didelės dozės kapsulėse ar ekstraktuose.
Kaip geriausia naudoti česnaką kasdien?
Paprasčiausiai – kaip maistą.
Susmulkintą česnaką galima dėti į salotas, sriubas, troškinius, padažus, keptas daržoves, ankštinių patiekalus ar mėsos marinatus. Jei norite išsaugoti daugiau šviežio česnako aromato, dalį jo galima įmaišyti gaminimo pabaigoje.
Tiems, kurių skrandis jautrus, nebūtina savęs versti kasryt ryti žalias skilteles. Termiškai apdorotas česnakas vis tiek išlieka vertingas ir gali padėti sumažinti druskos poreikį, nes suteikia maistui daug skonio.
Česnakas vertingas ir be stebuklingų pažadų
Česnakui nereikia suteikti „stebuklingo vaisto“ statuso, kad jis būtų vertingas.
Jo sieros junginiai yra įdomūs mokslui, o reguliarus česnako vartojimas gali puikiai derėti su širdžiai palankia, daržovių gausia mityba. Tačiau jis negali pakeisti kraujospūdžio ar cholesterolio vaistų, negarantuoja apsaugos nuo infarkto, „neišvalo toksinų“ ir nėra patikimas riebalų degintojas.
Geriausias būdas gauti česnako naudą – ne ieškoti stebuklingo ritualo tuščiu skrandžiu, o tiesiog reguliariai naudoti jį virtuvėje kartu su įvairiu, maistingu maistu.
Kartais pats vertingiausias produktas yra ne tas, kuris žada išgydyti viską, o tas, kurį galime paprastai ir skaniai įtraukti į kasdienę mitybą.