Kaip ir kada genėti avietes rudenį: darykite tai teisingai ir laiku

Rudenį aviečių lysvėje darbų netrūksta, tačiau su genėjimu skubėti nereikėtų. Per anksti nukirpti stiebai gali sutrikdyti augalo pasiruošimą žiemai, o palikus per daug senų ir silpnų ūglių kitą sezoną krūmai gali tapti pernelyg tankūs.

Todėl svarbu žinoti ne tik kaip genėti avietes, bet ir kada tam tinkamiausias metas.

Patyrę sodininkai dažniausiai laukia, kol augalas baigs vegetaciją: lapai pradės kristi, nauji ūgliai nebesistiebs į viršų, o iki pastovesnių šalnų dar liks šiek tiek laiko.

Kada rudenį jau galima genėti avietes?

Vienos datos visiems sodams nėra.

Tinkamas laikas priklauso nuo veislės, auginimo vietos ir rudens orų. Dažniausiai avietes verta genėti tada, kai lapai jau beveik nukritę ir augalas ruošiasi žiemos ramybei.

Praktiškai tai gali būti maždaug 2–3 savaitės prieš pastovesnes šalnas.

Svarbu pasirinkti sausą dieną. Drėgnu oru atlikti pjūviai ilgiau džiūsta, todėl genėjimo metu nereikėtų skubėti vien dėl to, kad kalendoriuje jau ruduo.

Paprastos avietės: pirmiausia ieškokite senų stiebų

Įprastos, vasarą derančios avietės vaisius paprastai subrandina ant antramečių ūglių.

Po derliaus jie tampa nebereikalingi.

Rudenį tokius stiebus galima pašalinti iki pat žemės. Dažnai juos išduoda rudesnė, senesnė žievė ir tai, kad ant jų jau buvo uogų.

Taip krūme lieka daugiau vietos jauniems, sveikiems ūgliams.

Kuriuos ūglius būtina pašalinti?

Pirmiausia nukirpkite:

  • nulūžusius stiebus;
  • sergančius ar akivaizdžiai pažeistus ūglius;
  • kenkėjų apniktas šakas;
  • jau derėjusius senus stiebus;
  • labai plonus ir silpnus ūglius;
  • tuos, kurie auga pernelyg tankiai.

Svarbiausia – pjauti kuo arčiau žemės ir nepalikti ilgų kelmelių.

Tokiu būdu krūmas tampa retesnis, geriau vėdinamas ir pavasarį jį lengviau prižiūrėti.

Kiek stiebų palikti?

Čia sodininkai dažnai persistengia.

Atrodo, kad kuo daugiau ūglių paliksite, tuo daugiau bus uogų. Tačiau pernelyg tankus avietynas gali duoti priešingą rezultatą.

Vienam krūmui dažnai pakanka maždaug 8–12 stiprių ir sveikų stiebų, tolygiai išdėstytų.

Jeigu ūgliai auga vienas prie kito ir sudaro tikrą „sieną“, dalį jų geriau pašalinti.

O ką daryti su labai aukštomis avietėmis?

Jeigu veislė užauga labai aukšta, dalį ūglių galima patrumpinti.

Tačiau nereikėtų visų stiebų trumpinti vienodai vien dėl patogumo.

Pavasarį bus galima įvertinti, kurios viršūnės nukentėjo nuo šalčio, ir pašalinti pažeistas vietas.

Remontantinės avietės – visai kita istorija

Čia slypi vienas svarbiausių dalykų.

Remontantinės, dar vadinamos rudeninėmis, avietės gali derėti ant tais pačiais metais išaugusių ūglių. Todėl jų genėjimo principas skiriasi nuo įprastų vasarinių aviečių.

Jeigu norite vieno gausaus rudens derliaus, visus stiebus galima nukirpti iki pat žemės.

Tokiu atveju kitais metais nauji ūgliai išaugs iš šaknų ir derlių subrandins sezono pabaigoje.

O jeigu norite dviejų derlių?

Kai kurios remontantinės avietės gali būti auginamos taip, kad derėtų vasarą ir rudenį.

Tokiu atveju visų stiebų nukirpti nereikėtų.

Paliekami stipriausi praėjusių metų ūgliai, kurie kitą sezoną gali duoti ankstyvesnį derlių, o nauji ūgliai vėliau gali derėti rudenį.

Tačiau toks auginimo būdas reikalauja daugiau priežiūros ir ne visada yra geriausias pasirinkimas konkrečiai veislei.

Todėl prieš genint verta žinoti, kokią aviečių veislę auginate.

Jaunų aviečių rudenį neskubėkite „nurengti“

Jeigu avietės pasodintos neseniai, jų priežiūra gali skirtis nuo senų, jau gausiai derančių krūmų.

Pirmiausia reikėtų įvertinti, ar augalas gerai prigijo ir kokio tipo veislė auginama.

Todėl aklai nukirpti visus jaunus ūglius vien todėl, kad atėjo ruduo, nereikėtų.

Žirklės turi būti švarios

Net ir labai geras genėjimas gali pridaryti problemų, jeigu naudojami nešvarūs įrankiai.

Prieš darbą genėjimo žirkles verta nuvalyti ir dezinfekuoti, ypač jei sode buvo pastebėta ligų.

Aštrios žirklės taip pat svarbios – jos leidžia atlikti švarų pjūvį ir mažiau pažeidžia augalo audinius.

Ką daryti po genėjimo?

Nupjautų sergančių ar kenkėjų pažeistų stiebų geriau nepalikti gulėti šalia aviečių.

Juos reikėtų pašalinti iš lysvės.

Po to galima sutvarkyti dirvos paviršių ir, jei reikia, mulčiuoti aplink krūmus. Mulčio sluoksnis gali padėti apsaugoti šaknų zoną nuo didelių temperatūros svyravimų.

Tačiau nereikėtų mulčiuoti taip, kad medžiaga glaudžiai prisispaustų prie pat stiebų.

Didžiausia klaida – genėti visas avietes vienodai

Tai, kas tinka paprastoms vasarinėms avietėms, nebūtinai tiks remontantinėms.

Todėl prieš imant žirkles svarbiausia išsiaiškinti, ant kokių ūglių jūsų avietės dera.

Jeigu jos dera ant praėjusių metų stiebų, jų visiškai nukirpti negalima. Jeigu auginate remontantinę veislę dėl vieno rudens derliaus, visiškas nukirpimas gali būti kaip tik tinkamas pasirinkimas.

Rudenį avietėms reikia ne daugiau, o protingesnės priežiūros

Tvarkingai išgenėtas avietynas pavasarį bus lengviau prižiūrimas, geriau vėdinsis ir nebus užverstas nereikalingais stiebais.

Tačiau svarbiausia ne nukirpti kuo daugiau.

Svarbiausia palikti būtent tuos ūglius, kurie kitą sezoną gali duoti derlių.

Todėl šį rudenį prieš genėdami avietes pirmiausia atskirkite senus stiebus nuo jaunų, pašalinkite sergančius ir silpnus, o tik tada spręskite, kiek ūglių palikti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *