Vieniems rytas prasideda kvapnia espreso kava, kitiems – dideliu puodeliu filtruotos kavos, o dar kitiems užtenka greitai įmaišyti tirpios kavos miltelių į karštą vandenį. Šie gėrimai skiriasi skoniu ir paruošimo būdu, tačiau ar tarp jų yra tikras lyderis pagal kofeino kiekį? Iš pirmo žvilgsnio atsakymas atrodo akivaizdus, tačiau tradicinis kavos „stiprumas“ gali lengvai suklaidinti. Mes nagrinėjame, kas lemia gaivinantį poveikį ir kodėl puodelio dydis kartais yra svarbesnis už skonio sodrumą.
Kodėl viena kava gaivina labiau nei kita?
Kofeino kiekis puodelyje priklauso ne tik nuo to, ar kava yra tirpi, pupelės ar kapsulės. Galutiniam kiekiui įtakos turi ir kavos pupelių rūšis, jų kiekis, malimo rupumas, plikymo būdas ir porcijos dydis.
Mišinio sudėtis yra ypač svarbi. Robusta kavoje paprastai yra daugiau kofeino nei arabica kavoje. Todėl net dviejuose vienodo tūrio kavos puodeliuose gali būti skirtingas šios medžiagos kiekis.
Yra dar vienas svarbus niuansas: kofeinas neišnyksta vien dėl to, kad gėrimas pagamintas iš tirpaus ekstrakto. Tirpi kava gaminama iš tikrų kavos pupelių – pirmiausia gaunamas koncentruotas ekstraktas, o tada pašalinamas vanduo. Todėl lyginti gėrimus vien pagal „natūralus ar nenatūralus“ yra neteisinga.
Tirpi kava: paprastas puodelis su nenuspėjama doze
Tirpi kava yra patogi, nes norimą kavos kiekį galite lengvai reguliuoti vos vienu šaukšteliu. Apytiksliai 2 gramų porcijoje yra maždaug 60 mg kofeino, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo konkretaus produkto ir mišinio sudėties.
Pagrindinis šio metodo bruožas yra paprastumas, leidžiantis sklandžiai keisti dozę. Jei naudosite du šaukštelius vietoj vieno, kofeino kiekis puodelyje maždaug padvigubės. Vandens kiekis gali likti toks pats.
Štai kodėl dviejuose vienodo dydžio puodeliuose tirpios kavos nebūtinai yra vienodas kofeino kiekis. Žmogus, matuojantis miltelius „iš akies“, gali gauti žymiai daugiau ar mažiau kofeino, nei tikėjosi.
Kava be pupelių: didelis puodelis gali pranokti espreso
Su kavos pupelėmis viskas dar įdomiau, nes kofeino kiekis priklauso nuo pasirinkto paruošimo būdo.
Mažas espreso puodelis turi didelę maistinių medžiagų koncentraciją ir sodrų skonį. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jame yra daugiau kofeino nei dideliame puodelyje filtruotos kavos.
Apytiksliai standartinėje espreso porcijoje (apie 30 ml) gali būti maždaug 60 mg kofeino, o 240 ml puodelyje filtruotos kavos – maždaug 100 mg. Tai nėra universalios vertės, o apytikslės gairės: konkretūs skaičiai skiriasi priklausomai nuo mišinio, dozės ir plikymo būdo.
Tai sukuria paradoksalią situaciją: maža espreso kava gali atrodyti daug stipresnė, tačiau didelis puodelis filtruotos kavos gali aprūpinti organizmą daugiau kofeino.
Vien įpylus vandens į jau paruoštą espreso kavą, kofeino kiekis nepadidėja. Tačiau įpylus dar vieną kavos porciją, dozė padidės.
Kapsulė: intensyvumo skaičius nepasako apie kofeiną
Kapsuliniai kavos aparatai sukuria dar vieną iliuziją. Ant pakuotės dažnai pateikiama intensyvumo skalė, o didelis skaičius gali būti lengvai supainiotas su kofeino kiekiu.
Tiesą sakant, jie nėra tas pats dalykas.
Intensyvumas gali apibūdinti gėrimo skonio sodrumą, kartumą, tankį ir kitas savybes. Tai nebūtinai reiškia, kad kavoje yra daugiau miligramų kofeino.
Mažoje espreso kapsulėje gali būti maždaug 5–6 gramai maltos kavos. Kofeino kiekis gali labai skirtis priklausomai nuo konkretaus mišinio ir gatavo gėrimo tūrio. Todėl nerekomenduojama vertinant kofeino kiekį remtis vien stiprumo skaičiumi.
Jei norite kontroliuoti kofeino kiekį, geriausia peržiūrėti informaciją apie konkretų produktą ir atsižvelgti į porcijos dydį.
Taigi, kur yra daugiau kofeino?
Tarp trijų variantų nėra aiškaus nugalėtojo: tas pats puodelio dydis nereiškia tos pačios kofeino dozės.
Remiantis aukščiau pateiktomis gairėmis, dideliame puodelyje filtruotos kavos gali būti apie 100 mg kofeino, o mažoje porcijoje tirpios kavos ar espreso – apie 60 mg. Kapsulinėse kavos porcijose šis diapazonas gali būti gana platus.
Tačiau šių skaičių nereikėtų paversti universalia formule. Tas pats kavos ruošimo būdas gali duoti skirtingus rezultatus, priklausomai nuo kavos rūšies, kiekio, porcijos dydžio ir ruošimo technikos.
Todėl geriau klausimą „kuri kava stipriausia?“ pakeisti kitu: kiek kofeino yra mano konkrečioje porcijoje?
Kas svarbiau už skonį skaičiuojant kofeino kiekį?
Yra keletas paprastų taisyklių, kurios gali padėti apytiksliai kontroliuoti suvartojamo kofeino kiekį.
Pirmiausia atkreipkite dėmesį į porcijos dydį. Didesniame puodelyje gali būti daugiau kofeino, net jei gėrimas atrodo mažiau kofeino turintis.
Antra, atsižvelkite į pačios kavos kiekį. Papildomas šaukštas tirpios kavos arba papildoma porcija maltos kavos padidins galutinę dozę.
Trečia, nepainiokite kartumo su kofeino kiekiu. Skoniui įtakos turi pupelių rūšis, skrudinimo laipsnis ir alaus gamybos būdas, todėl labai kartus gėrimas nebūtinai bus pats gaiviausias.
Galiausiai, kava nėra vienintelis kofeino šaltinis visą dieną. Taip pat įskaičiuojama arbata, energetiniai gėrimai, šokoladas ir kai kurie kiti maisto produktai.
Koks kofeino kiekis laikomas priimtinu?
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) teigia, kad daugumai sveikų suaugusiųjų vienkartinė iki 200 mg kofeino dozė ir bendra iki 400 mg kofeino dozė per dieną paprastai nekelia susirūpinimo saugumu.
Nėščioms moterims rekomenduojama paros norma yra mažesnė: iki 200 mg kofeino.
Tačiau individualus jautrumas medžiagai skiriasi. Net ir santykinai maža dozė, ypač vartojama po pietų, kai kuriems žmonėms gali paveikti miegą.
Todėl renkantis kavą svarbu atsižvelgti ne tik į skonį ir paruošimo būdą, bet ir į savo organizmo reakciją. Kaip praneša Rsute.ru, jūsų įprastas puodelis gali būti ne toks „silpnas“, kaip atrodo.